Praktinis gidas: tarifai, deklaravimas VMI, FIFO apskaičiavimas ir MiCA poveikis
Pagrindiniai faktai
20–32 % GPM · 2 500 € neapmokestinama · Gegužės 1 d. terminas
Lietuvoje kriptovaliutų pelnas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) pagal progresinius tarifus: 20 %, 25 % arba 32 %, priklausomai nuo sumos. Mokestis taikomas tik realizuotam pelnui — kai parduodate, iškeičiate ar atsiskaitote kriptovaliuta. Jei pelnas per metus neviršija 2 500 €, mokesčio mokėti nereikia.
Mokesčių tarifai
20 % GPM: Standartinis tarifas taikomas kriptovaliutų pelnui iki ~82 962 € per metus (60 VDU).
25 % / 32 % GPM: 25 % taikomas pelnui nuo 82 962 € iki 138 270 € (60–100 VDU). 32 % taikomas pelnui, viršijančiam 138 270 € (virš 100 VDU).
2 500 € neapmokestinama: Metinis pelnas iki 2 500 € neapmokestinamas. Mokestis skaičiuojamas tik nuo sumos, viršijančios šią ribą.
Kas apmokestinama?
Kriptovaliutų pardavimas už fiat (EUR, USD)
Keitimas tarp skirtingų kriptovaliutų (pvz., BTC → ETH)
Staking pajamos (gautas atlygis)
Mining pajamos (iškastos kriptovaliutos)
Airdrop ir DeFi pajamos
Kas NĖRA apmokestinama?
Kriptovaliutų laikymas (HODL) — kol neparduodate
Pervedimai tarp savo piniginių
Dovanos iki neapmokestinamosios ribos
Kriptovaliutų mokesčių skaičiuoklė 2026
FIFO metodas (First In, First Out) — pirmiausia parduodami seniausiai įsigyti vienetai.
Prisijunkite prie VMI EDS sistemos (eds.vmi.lt) su el. parašu arba m. parašu
Pasirinkite metinę pajamų deklaraciją (GPM313 forma)
Pridėkite B klasės pajamų priedą (GPM313B)
Nurodykite pajamų rūšį: 'turto pardavimo pajamos' (kodas 53)
Įveskite bendrą pardavimo sumą ir savikainą (FIFO metodu)
Pateikite deklaraciją iki gegužės 1 d. ir sumokėkite mokestį iki birželio 15 d.
MiCA reglamento poveikis
Nuo 2026 m. sausio 1 d. MiCA reglamentas įpareigoja visas ES licencijuotas kriptovaliutų biržas automatiškai dalintis sandorių duomenimis su mokesčių inspekcijomis. DAC8 direktyva: duomenų rinkimas prasidėjo nuo 2026 m. sausio 1 d., o biržos privalo pateikti ataskaitas nacionalinėms mokesčių institucijoms (VMI) iki 2027 m. rugsėjo 30 d. VMI galės matyti jūsų sandorius tiesiogiai. Tai reiškia, kad nuo šiol nedeklaruoti kriptovaliutų pajamų yra žymiai rizikingiau.
Dažniausios klaidos
Staking ir mining pajamų nedeklaravimas — tai yra apmokestinamos pajamos
Naudojamas neteisingas apskaičiavimo metodas (LIFO vietoj FIFO)
Nepridedami komisiniai mokesčiai prie savikainos
Manoma, kad keitimas tarp kriptovaliutų nėra apmokestinamas
Nepateikiama deklaracija, kai pelnas mažesnis nei 2 500 € — deklaruoti vis tiek reikia
FAQ
Koks mokesčių tarifas taikomas kriptovaliutoms Lietuvoje?
Nuo 2026 m. kriptovaliutų kapitalo prieaugiui Lietuvoje taikomi progresiniai gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai: 20 % pajamoms iki maždaug 82 962 € per metus, 25 % nuo 82 962 € iki 138 270 €, ir 32 % viršijus 138 270 €. Metinė neapmokestinamoji kapitalo prieaugio riba — 2 500 €. Apmokestinami sandoriai apima: kriptovaliutų pardavimą į eurus, vienos kriptovaliutos keitimą į kitą ir kriptovaliutų naudojimą prekėms ar paslaugoms įsigyti. Kiekvienas sandoris laikomas atskiru mokestiniu įvykiu ir turi būti apskaičiuotas atskirai. Pajamos deklaruojamos metinėje GPM deklaracijoje (GPM313).
Ar reikia mokėti mokesčius, jei pelnas mažesnis nei 2 500 €?
Ne — jei metinis kapitalo prieaugis neviršija 2 500 €, GPM mokėti nereikia. Tačiau deklaraciją pateikti vis tiek rekomenduojama: VMI taip gauna informaciją apie jūsų sandorius, o turto istorija leidžia lengviau pagrįsti būsimus sandorius. Jei turite daugiau sandorių arba kriptoturto vertė reikšmingai išaugo, apskaitos programinė įranga (pvz., Koinly) padės tiksliai apskaičiuoti pelną. Nedeklaravus, kai deklaracija yra reikalinga, gresia baudos iki 50 % nuo nesumokėto mokesčio. Pasitarkite su mokesčių specialistu, jei nesate tikri dėl savo įsipareigojimų.
Kaip apskaičiuoti kriptovaliutų pelną?
Lietuvoje kriptovaliutų pelnas apskaičiuojamas taikant FIFO (First In, First Out) metodą: pardavimo kaina atėmus seniausių įsigytų vienetų pirkimo kainą ir sumokėtus komisiniius. Kiekvienas pardavimas ar keitimas yra atskiras mokestinis įvykis. Pvz., jei pirkote BTC už 20 000 € ir pardavėte už 30 000 €, apmokestinamas pelnas yra 10 000 €. Svarbu fiksuoti kiekvieno sandorio datą, sumą eurais ir kursą, nes biržos ne visada automatiškai skaičiuoja EUR vertę. Automatizuotam skaičiavimui galite naudoti Koinly ar CoinTracker, kurie generuoja ataskaitas iš biržų CSV failų.
Iki kada reikia pateikti mokesčių deklaraciją?
Metinė gyventojų pajamų mokesčio deklaracija (GPM313) turi būti pateikta VMI iki einamųjų metų gegužės 1 d. už praėjusius mokestinius metus (sausio 1 d. – gruodžio 31 d.). Apskaičiuotas GPM turi būti sumokėtas iki birželio 15 d. Pavėlavus pateikti deklaraciją, skiriamos baudos. Deklaraciją galima pateikti elektroniniu būdu VMI savitarnos sistemoje (My VMI). Jei esate gaunantys pajamų iš kelių šaltinių (darbas, kriptovaliutos, nuoma), visi jie turi būti nurodyti toje pačioje deklaracijoje. Rekomenduojama deklaraciją pateikti kuo anksčiau — klaidas lengviau ištaisyti prieš terminą.
Ar staking pajamos apmokestinamos?
Taip. Staking (įkeitimo) pajamos Lietuvoje laikomos B klasės kapitalo pajamomis ir apmokestinamos taikant progresinį GPM tarifą gavimo momentu — pagal žetonų rinkos kainą eurais tą dieną. Vėliau parduodant ar keičiant stakingų žetonus, apmokestinamas tik papildomas prieaugis nuo gavimo vertės, o ne nuo nulio. Svarbu registruoti kiekvieno atlygio gavimo datą ir rinkos vertę eurais — daugelis biržų šios informacijos automatiškai nefiksuoja. Jei staking veikla yra komercinė ir nuolatinė, VMI gali ją vertinti kaip individualią veiklą, kuriai taikomi papildomi mokestiniai reikalavimai.
Ar mining pajamos apmokestinamos Lietuvoje?
Taip. Kasybos būdu gautos kriptovaliutos Lietuvoje laikomos pajamomis ir apmokestinamos GPM. Gavimo momentu fiksuojama kriptovaliutos vertė eurais tampa įsigijimo savikaina ir tuo pat metu apmokestinamos pajamos. Vėliau parduodant iškastas monetas, apmokestinamas tik papildomas prieaugis nuo tos vertės. Jei kasybos veikla yra nuolatinė, komerciniu mastu (reikšmingos aparatūros investicijos, reguliarios pajamos), VMI gali reikalauti registruoti individualią veiklą. Tokiu atveju leidžiami tam tikri verslo išlaidų atskaitymai (elektra, aparatūros nusidėvėjimas). Epizodinis mėgėjiškas kasimas paprastai vertinamas kaip atsitiktinės pajamos.
Kas nutiks, jei nedeklaruosiu kriptovaliutų pajamų?
VMI gali skirti baudą iki 50 % nuo nesumokėto mokesčio ir priskaičiuoti delspinigius. Nuo 2026 m. sausio ES licencijuotos kriptovaliutų biržos renka klientų duomenis pagal DAC8 direktyvą, o pirmosios ataskaitos VMI turi būti pateiktos iki 2027 m. rugsėjo 30 d. — tai reiškia, kad VMI greičiausiai žinos apie 2026 m. sandorius dar prieš tai, kai daugelis investuotojų susimąstys apie deklaravimą. MiCA reglamentas taip pat įpareigoja biržas klientų identifikavimui naudoti KYC duomenis. Savanoriškas klaidų ištaisymas paprastai užtraukia mažesnes baudas nei VMI inicijuotas tyrimas.
Ar VMI gali matyti mano kriptovaliutų sandorius?
Taip. Pagal DAC8 direktyvą, nuo 2026 m. visos ES licencijuotos kriptovaliutų paslaugų teikėjos (CASP) privalo rinkti ir teikti klientų sandorių duomenis atitinkamoms mokesčių inspekcijoms, įskaitant VMI. Tai apima tokias biržas kaip Binance, Coinbase, Kraken, Bitstamp ir kitas, veikiančias ES rinkoje. Be to, DAC8 numato automatinį duomenų perdavimą tarp ES valstybių narių mokesčių institucijų. MiCA reglamentas įpareigoja visas biržas taikyti KYC (pažink savo klientą) procedūras, todėl anoniminė prekyba licencijuotose platformose tampa neįmanoma. Užsienio biržos, veikiančios už ES ribų, šiuo metu dar nėra įtrauktos į šias privalomojo atskaitomybės sistemas.
Ar galiu atskaityti nuostolius?
Taip. Kriptovaliutų sandorių nuostoliai gali būti užskaityti prieš to paties mokestinio laikotarpio kapitalo prieaugį, sumažinant bendrą GPM prievolę. Pavyzdžiui, jei per metus gavote 5 000 € pelno iš vienos kriptovaliutos, bet patyrėte 2 000 € nuostolį iš kitos, apmokestinamas tik 3 000 € skirtumas. Svarbu: šiuo metu Lietuvoje nuostoliai negali būti perkeliami į kitus mokestinius metus — jie turi būti panaudoti tais pačiais metais arba prarandami. Nuostoliams pagrįsti būtina turėti dokumentinius įrodymus apie sandorių vertes. Konsultuokitės su mokesčių specialistu dėl sudėtingesnių situacijų.
Kokius dokumentus reikia saugoti?
Kriptovaliutų sandorių dokumentus Lietuvoje rekomenduojama saugoti mažiausiai 5 metus nuo deklaracijos pateikimo termino. Būtini dokumentai apima: kiekvieno sandorio datą, kriptovaliutos tipą ir kiekį, pirkimo ir pardavimo kainą eurais sandorio momentu, sumokėtus komisinius, biržos ar piniginės pavadinimą. Biržų eksportuotos CSV ataskaitos yra geriausias pradinis šaltinis — jas eksportuokite po kiekvienų mokestinių metų pabaigos ir saugokite saugiai. VMI tikrinimo atveju, trūkstami dokumentai neatleidžia nuo mokestinės prievolės — inspekcija gali pati apskaičiuoti mokėtiną mokestį pagal turimus duomenis, dažniausiai ne jūsų naudai.